- retuoti
- retúoti, -úoja, -avo, rėtúoti Mlt, Dsn 1. tr. [K] daryti retą, retinti: Aš retúoju audimą, t. y. drūžėmis retą darau J. 2. intr. DŽ, Dsn šnek. iš reto, lėtai kalbėti, pasakoti: Kad šneki, šnekėk, o kad kalbos neturi, nėr čia ko retúoja Trgn. Nerėtúok, greičiau sakyk Ds. Retavaũ retavaũ – kaip stoka kalbos, teip stoka Trgn. Retúoja retúoja, nusibosta galo laukt Rgv. Malvina labai rėtúoja Dglš. Greičiau rėtúok, ba itep galo nesulauksme! Ml. 3. intr. DŽ1 šnek. lėtai dirbti: Kaip tau ne sarmata, pakelėj ariant, teip rėtúot! Užp. Rėtúoja kaip ne prieš šventę Ds. Toks te jo ir darbas – bet tik retúoja Krd. Neretúok, valgis atauš Ktk. 4. intr. šnek. pamažu eiti: Aušta – ir retúoja seniokas an galvijus Krns. \ retuoti; išretuoti; nuretuoti; paretuoti; priretuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.